Nebelauki manęs

Ilgai mąsčiau, kaip pradėti šį įrašą. Galiausiai nusprendžiau iš viso jo atsisakyti. Tačiau būtent šiandien keli dalykai privertė pagalvoti apie blog'ą.. Pirma pamaniau, jog iki Ville Valo gimtadienio liko lygiai mėnuo. Ir kažkodėl man tai susišaukė su sp. Antras dalykas - mintyse nuolat skambėjusi Telebimbam dainelė. Žinot tą.. Stovi. Namelis. Ant Telebimbam kojelės. Žiūri. Vaikelis. Pro Telebimbam langelį. Dar pas Futurą blog'e buvo užsiminta apie Telebimbam. Nusprendžiau, jog galima ir pasiryžti suraityti tą paskutinį 100-tąjį įrašą. 100. Beprotiškai keista. Puikiausiai atsimenu kaip Lunalight balionėlyje per sp skliaustuose žymėjau, jog jau 18 įrašas, 32.. o štai - šimtasis. Keista.

Tikrai manau, jog šis įrašas paskutinis. Neturiu noro performuoti blog'o apie sp, į blog'ą apie save. Savo mintis, išgyvenimus ir panašiai, nors tai nutiko daugeliui geriausių blog'ų apie sp. Tam turiu popierinį dienoraštį :P 

Mintis trauktis iš žaidimo ir (savaime suprantama) apleisti blog'ą, kilo dirbant. Tą patį darbą, kuriuo užsiimu nuo liepos. Jaukiai krapščiausi savo kamputyje. Jaukiai apšviestame, jaukiai susidėliojusi įrankius kaip man patinka ir patogu. Tik elektros generatorius burzgė visai nejaukiai. Ir mąsčiau.. klausiausi Skylės, Anathemos ir mąsčiau.. Daugiausiai apie vieną draugą. Jis buvo čia kažkada minėtas. Čia. Tai buvo antras įrašas blog'e (šauktukas. Nėra pas mane anglų kalbos - užknisa :D) Neįtikėtina... Pavadinkim jį Slash'u. Vaikinai juodom garbanom man visada asocijuojasi būtent su Slash'u. Tai fantastiškas žmogus. Tikrai vienas protingiausių mano pažįstamų ir garantuotai išmintingiausias bendraamžis (iš tiesų tai net jaunesnis. Dviem metais, bet prieš jį visada tokia nenuskomai buka jaučiuosi. Nors daug vaikinų sugeba mane taip paveikti). Talentingas. Tiesiog visų galų meistras - groja bent trim instrumentais (jei akustinę, elektrinę ir bosinę gitaras skaičiuosim kaip vieną. Nors bosinę tikrai galima išskirti. Tad keturiais instrumentais), nuostabiai piešia (neidelizuoju. Jo mokykliniai sąsiuviniai tikri šedevrai), nuostabiai ir rašo (gaila ištrynė savo blog'ą), gali pagaminti beleką (čia jau apie maistą), nebežinau kiek sportų užsiima (tiksliau užsiėmė)... Žodžiu. Svajonių princas. Juodom garbanom krintančiomis ant pečių ir giliom pilkom akim žiūrinčiom į tave iš aukštybių . Ir toks vyriškas randas vis išlendantis iš po tų garbanų.. Bylojantis apie tragišką likimą.. Net filmuose vienam veikėjui niekad netenka tiek nelaimių kiek teko jam. Pradedant dar nuo to, jog paauglė mama norėjo darytis abortą (kai jo laukėsi) ir baigiant ta siaubinga avarija, į kurią pateko šią vasarą. Pirmas gandas buvo, jog ir jis pats, ir jo sesutė žuvo.. Kaip aš blioviau. Ir dabar bliaunu, nors paaiškėjo, jog jis pats išgyveno... Kažin, ar jį tai guodžia. Štai toks tas mano Slash'as. Apie tokį jį ir galvojau savo jaukiame darbo kamputyje, grojant Skylei ir Anathemai. Pastarosios būtent jo įtakoje ir ėmiau klausytis. Sėdėjau ir šlykštėjausi savimi. Kaip nuolat užsiiminėju visokiomis nesąmonėmis, kai tokie nuostabūs žmonės kaip jis kiekvieną kartą atsitiesę, gauna naują saują druskos, ant naujos žaizdos. Kaip nemoku gyventi to paprastai nesudėtingo ir mielo gyvenimo, kurį turiu. Žinoma, aš daug šiku dėl įvairių nereikšmingų dalykų, bet tai tik mergiotiškas bruožas. Kalbu apie visokius nesąmoningus žaidimus internete, apie nesugebėjimą pradėti darbų laiku ir laiku juos užbaigti. Apie nuolatines svajones m y l ė t i ir būti m y l i m a i. Tačiau visišką nesirūpinimą, nepuoselėjimą savybių, kurias būtų verta kam nors pamilti. Aš tokia kaip dainuoja Ola vienoje iš paskutinių savo grupės dainų:

 All this time I've been afraid 

That you would see through me 

That beneath the tricks and traits 

There would be nothing to love

Tokia ir aš - bijanti, kad kas nors nepamatytų kokia tuščiavidurė, buka esu.

Tokių ir panašių minčių prisipildžiusi tą dieną ir vakarą baisingai liūdėjau. Taip gavosi, jog visa darbo komanda susimokė prieš malonius kolegas, kurie turėjo mašiną ir atsisakė būti pavežami tuos ~ du kilometrus iki namų. Visi ėjom pėsčiomis. Tik aš ne ėjau, o slinkau. Dirbdama vis tvardžiausi, jog neapsibliaučiau, o išėjusi į gryną orą jaučiau, kad nebeišeis... nenorėjau, jog kolegos nerimautų. Tad ir atsilikau nuo jų. Tik Liūtas vis duodavo komandą visiems sustoti ir palaukti manęs. Kad vakaro, pereinančio į naktį, tamsybėje visai nepradingčiau iš jų akiračio. Pamačiusi, jog jau laukia, spėdavau nusivalyti ašaras ir sutvardyti balsą, kad jis kuo linksmiau visus nuramintų ir patikintų, jog manęs nereikia laukti. Bet Liūtui nepaaiškinsi, nenurodysi ką jam daryti ir ko ne. Kitame posūkyje jis vėl sustabdęs eismą ir liūtišku žvilgsniu klausia kas nutiko. Tik žino, jog atsakymas bus "viskas man gerai", o gauti tikrą - jaučiasi per daug svetimas. Užtat kai vakare uždainavo su gitara rankose, tikrai geriau pasijutau. Bet iki tol dar tebegalinėjausi su naujai užplūdusiu skausmu dėl Slash'o ir neteisybės pasaulyje. Ne tik to fantastiško žmogaus atžvilgiu. Aš vis dar nesuprantu, kaip jis sugebėdavo taip juokauti ir taip paguosti, pats kupinas košmarų, apie kuriuos man net galvojant štai taip praskysta akys. O jam tai dalis jo. Tai jo prisiminimai, jo kasdienis sopulys. "Mano širdis - pulinys, o plaučiai - nuodėgulių krūva, nes gyvenau ir kvėpavau tik ja", regis, taip jis sakė. Bet grįžkim į tą vakarą, kai slinkau vėžlio lepečkutėmis paskui nuostabiausius pasaulyje kolegas. Tą kartą spėjau mintyse pasikalbėti ir su Liūtu. Štai kaip įdėmiai ir su aiškiu klausimu jis žvelgė - net kilo noras lygiai taip pat nebyliai jam atsakyti. Tas atsakymas tada sugulė į popierinį dienoraštį ir atrodė taip.

2012 rugsėjo 15, šešt. / Juškos gim., Evelinos gim.

<...>

- Ar viskas gerai?

- Ar tau šalta?

- Ne.

- Ir man ne. Ar tu alkanas?

- Neee... (netiesa. Jis pastoviai alkanas, dah..)

- Ir aš ne. Matai, kaip mums jau gerai. Mes einame ten, kur yra geriamo vandens ir netgi (šauktukas) elektra. Kažkur ten manęs laukia šeima. Ir tavęs laukia. Mes pažįstame abu savo tėvus ir nė vienas jų neserga AIDS. Ir mes nesergam. Ir tu nežuvai kare, būdamas 12 - kos. O aš nesėdžiu ištekinta už šimtamečio pirdžiaus su 5 vaikais ir netgi (šauktukas) turiu išsilavinimą. Šiokį tokį, bet turiu. Mūsų šalis laisva, kalbame sava kalba, tikime savą dievą ir niekas nieko neaiškina. Tad kas gali būti man blogai? Vienintelės blogybės, kurios man gręsia, tai šizofrenija ir nutukimas. Nors net nutukimas negręsia (šauktukas) Juk po Kalėdų švenčių (mes švenčiame šventes (šauktukas)) sugebėjau numesti 1 kilogramą (šauktukas) Vienintelės blogybės aplink mane tai internetas ir per geras gyvenimas. Aš pati, mano mintys ir veiksmai - mano blogybės. Šaltinis, kur pastoviai murkdausi.

Štai tokia buvo toji rugsėjo diena, kai nusprendžiau, jog sp man užteks. Užteks plėšytis dėl nesąmonių.. t.y. atbalsavimo ir "kovų" su reklamomis. Nors dar kurį laiką žaidžiau... Ir tą ilgėliausią dekleraciją surašiau apie ignorus reklamoms ir konkursą blog'e... Melas. Viskas melas. Viskas internete melas. Ir gyvajame pasaulyje užtenka melo ir beprasmybės, tačiau internete viskas taip. 

Ir aš nuo viso to pavargau. Todėl sakau, jog atsisakau to.. Kartą į savaitę smagu pažaisti su lėle ir kažkaip išreikšti savo mergaitišką pomėgį gražiai rengtis. Tad tokiu pagrindu ir gyvuos Luna. Tačiau galit neberašyti komenatrų - į juos nebus atsakyta. Tik dvikovos (ir pabalsavimas už tas merginas) lieka tuo paskutiniu įpročiu, ką reikia padaryti prisijungus. 

Taip - dar krūva archyvinių derinių, kuriais būtų galima čia pasidžiaugti. Taip - dar krūva "katalogų", kaip tasis su plikomis galvomis. Dar neišbraukytos visos susigalvotos temos įrašams blog'ui ir tikrai buvau prigalvojusi temų konkursui su solidžiais prizais.. Tačiau visa tai taip tuščia ir beprasmiška. Ir šis solidus įrašas beprasmiškas, kai mintyse matau tą genialų vaikiną sudraskyta širdimi besigaluojantį ligoninės lovoje (nuo pat liepos pradžios jis ten.. Neverta ir minėti dėl kokių sužalojimų), kai žinau apie visus varguolius ir nelaimėlius pasaulyje, kurie jau ir nemokėtų gyventi taip kaip mes. Kažko siekti, kažką kurti, kažkuo rūpintis. Dėl kažko juoktis ir kažką apverkti. Juk kai visas gyvenimas viena didelė šūdo krūva, nebeverki dėl to. Ir nematai koks fantastiškas būna mėnulis, ir kokie geltoni klevai spalį, ir kaip padeda vienas pečių apglėbimas, kad vėl pasijustum drąsus, nors niekada tokiu nebuvai. Hiding here inside ourselves, we live our lives afraid... 

Tad dėkui visoms už nuoširdų bendravimą ir malonius komentarus. Įkvėpainčius komentarus. Jūs nusipelnote garbės lentos. Tik gaila ne visus pagyrimus blog'ui susiprotėjau išsisaugoti. Žioplas aš padaras. Vis tiek didžiausias dėkui. Tomis niūriomis dienomis, kai iš tiesų nieko geresnio už sp ir negalėjau sugalvoti, jūs gelbėjote mane nuo vienatvės. Dabar jau turiu būrį bičiulių, kurie neleidžia nieko neveikti ir realybėje. Turiu naują kvėpavimą gyventi geriau ir būti geresnė. To linkiu ir jums visoms. Būkit drąsesnės nei aš ir labiau savimi pasitikinčios nei aš. Šilumos ir ramybės. Turbūt pas Liambą blog'e meilė buvo apibūdinta kaip šiluma. Man tai ypatingai patiko. 

Pabaigai tik atsakysiu į tą klausimą, kurį pateikiau šio profilio "įvade". Na, ten šone po nuotraukyte. "Kiek galima rašyti apie sp? o.O" Atsakymas - iki apsivėmimo, arba štai tokio nušvitimo/persilaužimo. 

Dėkui.

Gero vėjo. 

Garbės lenta:

Čia tikrai tik mažuma tų nuostabių ir palaikančių komentarų, kuriuos esu gavusi. Papildomos ypatingos padėkos visam ilgiausiam sąrašui panelių už tuos pačius blog'o ir aprangos komentarus, už ūpo pakėlimą kai nuotaika buvo tokia bloga, jog net į sp prasimušdavo, už šiaip šnekas apie nieką ir viską, ar tiesiog buvimą kietais ir tvirtais žmogais, su kietu ir nuostabiu stiliumi ;)

Už tai dėkoju:

Džessei Liambai Forbelai

Mirnai Ablack Chadei 19

Natanielai Veet

Greeetai

Iviltis

Leticijai

Kustei

Alionuskai-alionai

Futurai

Paneleibevardei

Noaminai

Alemandei

Sun

Blala

Rozitai

Doro

Dionei...

Sukei Stekhaus

Titukasai

Vikuuleei

Shilo

Heyled

Itsnotyou

Dziuliet

Grazuoleleei

Gretux17

ževūtei

Sharunai

Rugiaveidei

Angel-a

Christalei

A.g.n.ė.

_samarai_

xxviktorijuxx

Hekatei13

Braškinei

Luizei

Hebzibai

I.v.e.t.a.

Kalakut4

Melli.

Shendi

Lingelei

Disnomijai

Vipetaitei

Metinei padūkėlei

Blable

Livijuks

Siusan20

ir visoms kitoms, nepelnytai pamirštoms. 

Soundtrack: Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė - Nebelauki Manęs // Tu išpinsi kasas, kada vakarą miglos pakyla

SP: SP įtaka man

Jau seniai mąstau šia tema, bet pas Futurą blog'e perskaityta frazė, jog ji SP (kaip ir aš) žaidžia jau beveik du metus, privertė rimtai imtis šio įrašo išgryninimo. Esmė tokia, jog dalykas su kuriuo susiduri (savo noru!) kiekvieną dieną, negali nepaveikti tavęs. Tad keli pastebėjimai ką mano esybei pridirbo SP. Įrašai, kuriuose reikalai išdėstyti punktais, man patinka ^^ Tad. Here we gooo:

• Jau minėjau savo žvalgymųsis po aplinkinę fauną ir spėliojimus kas gi tame pačiame troleibuse žaidžia SP :))
• Ėmiau "vertinti" ir "komentuoti" praeivių aprangas. Burti joms tinkamas istorijas, kaip kartais nutinka komentuojant aprangas SP.
• Kelis kartus yra pasitaikę, jog skaičiavau šypsenėles rašydama sms telefonu :D Žinot.. per SP juk tik 5 galima išsiųsti. Ane, Džesse? :D
• Kai kada pamačius kieno nors, kokią nors aprangos detalę, ar rūbą, šauna mintis: o, grynai kaip iš SP ^^    
• Viskas kas susiję su Klaipėda, susisieja ir su Forbela :D
• Kiekvieną kartą eidama Čiurlionio gatve (nes ji veda į Vingio parką :D ), ar vaikštinėdama po Vingio parką, pagalvoju apie Liambą :D
• Ir pats neįtikėčiausias dalykas: ėmiau pirkti vienodus, tik skirtingų spalvų drabužius per daug dėl to nesijaudindama :D Visada atrodė normalu apsispręsti ir išsirinkti vieną spalvą, dabar tai jau nebe problema :D

Rodos tiek. Bent jau tiek kažkada buvau sugalvojusi. Dabar leistis į naujus apmąstymus tingisi ^^ Bet jau žinau, kokių įtakų dar gali būti :D

Dėkui už dėmesį :))

P.S. 99 įrašas!!! Dance with me :DD 

Soundtrack: Pantera - Floods // Deaf ears are sleeping A guilty bliss So inviting 

SP: "Rudens grožis"

SP tiek tų akcijų - atrakcijų priviso, jog nebespėju ir susekti visų. Suprasti, ar man jos patinka, ar ne, ir panašiai. Aišku, mano nuolatinis nebuvimas žaidime neturi su tuo nieko bendra.. Ne ne.. Ką jūs. Bet vis tiek. Net nežinau. Ką galiu pasakyti apie tą kolekciją. Džiugina, jog mano akiai labiausiai patikę dalykai ne už deimantus, o dolerius, kurių dar turiu pakankamiau nei pakankamai (kol nesiimu konkurso reikalo). Tačiau ima nervinti viena bendra tendencija: kas ten per spalvos?? Jau ne pirma kolekcija iš eilės. Neabejotinai.

Niekas man neįrodys, jog šitie batai juodi.. Kas čia per juoda?? Kažkokia nuleipusio asilo pasturgalio spalva, o ne juoda čia. Tai, žinoma, tik mano kukli nuomonė. Ir dėl jos sutaupau 8760 sp dolerių, bet vis tiek.. Pasipiktinti yra ko.

Ir rudi atspalviai iškrypę kažkokie, ir toji garstyčių geltona užknisa. Net jei niekas neverčia "matuotis" tos spalvos rūbų. Vis tiek užknisa.

Tačiau apskritai - ruduo geras daiktas. Mielas jis man negaliu. Kaip rašė Mirna savo blog'e - žmonės dar nepaniurę, dar sausa ir gyvenimas dar puikus. Nebebus puikus, kai vienu metu užpuls visi atsiskaitymai. Jie niekada po vieną nevaikšto, turbūt drovisi. Bet dabar viskas labai gerai. Ir jau pradėti griebti/šluoti lapai, kuriuos galima išspardyti... Mmmmm... Vien dėl to smagu grįžti į didmiestį kelioms dienoms :D

Ir apskritai, man šis ruduo kažkoks keistai romantiškas. Čia vėl kalbu apie sp. Daug derinių atrodo tokie "įsimylėję", jog net jaukiai smagu darosi. Na, neturėjau tarp naujausių savo archyvo derinių tinkamo pavyzdžio, bet užsukau pas Alemandę ir pirmu taikymu pataikiau. Nejau sakysit, jog nematot, kaip ji žvelgia į iki pasiutimo mielą ir simpatišką vaikinuką, kuris nusileidžia nuo kopų ir eina link jos? :)) Tie kaspinėliai ant kojinių, gėlės plaukuose, puikiai sulipdyta suknutė ir švelnios spalvos. Jei kam neaišku, kaip tai gražu ir romantiška, užsidėkit rožinius akinius ir pamatysit. ;)

Soundtrack: Anathema - Flying // And all around us everywhere Is all that we could ever share 

SP: dar truputis apie EXR

Ėmiau suprasti, jog paskelbusi tokią akciją - atrakciją (ji apkalbėta prieš tai esančiame įraše, jei ką ;) ) iš tiesų įsiveliu save į gana rimtą reikalą, kuris gali persimesti ir kitoms. Jau užmačiau panelės EmiliukėB. komentarą, jog ji taip pat nori mano pasirinktuoju būdu kovoti prieš reklamas žaidime. Dėkui tau labai, mergyt :)) Nežinau, ar dar liko to noro po pirmųjų pasipiktinimų. Iš tiesų gana juokinga tai, jog pati aš penktadienį vėl išvyksiu ir nebelabai matysiu, ar yra kokių nors pasekmių, ar ne :D Iš anksto dėl to atsiprašau :)) Tačiau ką norėjau pasakyti...

Liamba labai teisingai pastebėjo, jog dėl tokios sistemos, kai dedami minusai reklamuotojoms, iškyla labai reali grėsmė patekti į minusančių lentelę (jei aš teisingai suprantu sistemą, kaip apskritai ten patenkama). Ir ką nusprendžiau.. velniop tai. Panelių reklamavimas YRA žaidimo taisyklių pažeidimas, kuris baudžiamas administratorės, tik tiek įsišaknijo, jog tapo beprasmiška su tuo terliotis. Dar pamenu laikus, kai jokių reklamų nebuvo. Ir žinau, jog žaidimas buvo jaukesnis. Mano panelės profilis, yra mano ir jame galios mano tvarka. Juk žinote, jog podiumo nesiekiu, tad nelabai ir rūpi kažkokia reputacija, kurią kuria buvimas minusančių, ar daugiausiai balsavusių panelių reitinge. Dėl to esu labai rami ir savimi patenkinta. Žinau, jog sulauksiu supratimo ir komentarų su geru humoro jausmu iš savo draugužių, tad bus labai smagu :)) 

"I don't know what's wrong or right,

But I know what's worth a fight"

Tiesiog manau, jog atėjo laikas šiek tiek pasistengti dėl kokybiškesnio žaidimo :))

Pabaigai labai į temą čia bus šitas tipelis:

Ir šitas:

Žavūs, ar ne?

Soundtrack: HIM - Fade Into You // I look to you to see the truth

SP: politinis pareiškimas

Be ilgų pasisveikinimo ceremonijų, pereisiu tiesiai prie reikalo. Rinkimai įkyriai akivaizdžiai artėja, tad sumąsčiau ir aš dėti kalbos apie greitu laiku (iki spalio dar tikrai kaip reikalas neįsitrauksiu atgal į SP. Ir jaučiu, jog tas terminas nuolat bus ilginamas. Kol kas tai darau nuo liepos mėnesio, jei kas dar pamena :D ) Lunos žaidimo strategiją, blog'ą ir .. viskas, pasieksiančias permainas. Kitaip sakant - TVARKA, blynai, BUS. Taigi:

1. DVIKOVOS. 

1.1. Kai pasiekiau 14 000 laimėtų dvikovų statistiką (dėkui visoms, prisidėjusioms prie to bent viena dvikova ^^ ) apsiraminau ir džiaugiausi ramiu (šiuo klausimu) gyvenimu iki 55 lygio. Tačiau forume tema "Užduotys" buvo atnaujinta ir nauju dvikovų limitu patapo 20 000 laimėtų kovų. Žinoma, iki 83 lygio gal net neišžaisiu. Ir taip neįtikėtina, jog sėdžiu pasismeigusi ant SP beveik du metus. Esmė: kvietimai į dvikovas vėl dideliausiai laukiami ^^ Nesidrovėkit - kvieskit ir Jums, vos tik sužaidus tą dvikovą, bus atsilyginta maxiukais.

1.2. Dėl ankstėliau išklotos istorijos, gali būti, jog ir pati intensyviau kviesiu Jus į dvikovas. Ir tai neabejotinai-užtikrinai reikš, jog JAU pabalsavau už Jus. Tikrai tikrai. Kaip Villę myliu. 

1.3. Dėl mados dvikovų gali kilti keblumų ^^" Tikrai nepiktybiškai, bet gali būti, jog ko nors (laiko, akiplėškimo sužaisti jas reikalauti kažko kito prižiūrinčio Luną, netingėjimo) pritrūks, kad visas jas priimčiau ir sužaisčiau. Tad nepykit, jei sužaidusi kokias 3 iš 10 pakviestų mados dvikovų, septynias tiesiog atmesiu. Dėkui už supratingumą.

2. BALSAVIMAS.

2.1. Pamąstyti, ar tikrai atidžiai perskaitėt ir supratot skiltį "DVIKOVOS".

2.2. Už paprastą podiumą balsuoju visada (rašydama komentarą, atbalsuodama komentarui, kviesdama į dvikovą, priėmusi dvikovą ir pan.). 

2.3. Už gyvūnėlį balsuoju, jei nepamirštu. ^^"

2.4. Už būstą nebalsuoju. TTTTTIIIIINNNNGGGIIIIIUUUU. Nuoširdžiai ir nepagydomai. Ville man atleis :P O koks Cobain'as ir bučkį iš viršaus pasiųs :D (Jooo... Ir aš nesuprantu pričiom čia tas bučkis. LYGIAI 01:30 nakties. Keep it in mind)

2.5. Už FTV podiumą balsuoju tik vienai, ar kelioms, savo pačios atsirinktoms favoritėms, kurios, mano galva, tikrai nusipelno ten būti (be jokių reklamų).

3. REKLAMA. [Padidinto svarbumo skiltis] 

3. 1. Užkniso juodai, kad jau ir verkiu juodom ašarom nuo jos. 

3.2. Ateis momentas (greitai) kai VISOMS reklamuotojoms bus sudėti ignorai ir minusai už Lunos profilyje įkištą reklamą. Kitaip sakant - akcija EKSSR (Eik Kaku Su Savo Reklama), trumpiau EXR. Nejuokauju. Galimi klausimai ir atsakymai į juos:

a) Ar tikrai ignoras bus dedamas visoms parašiusioms reklamą Lunalight profilyje?

TAAAAIIIIP. Tikrai visoms. Įskaitant reklamuojančias mano drauges (pvz. FTV podiumo siekančią Liambą) ir pačias drauges. 

b) Ar ignoras bus dedamas visam laikui?

Ne. Nepažįstamoms panelėms - mėnesiui. Draugužėms - savaitei. 

Taip. Viską žymėsiuosi. Užsikasiu nesąmonėmis, bet taip ir sveiką protą palaikysiu besimokydama.

3.3. Lunalight NIEKO NEREKLAMUOJA IR NEREKLAMUOS. 

Pastaba: kokios nors panelės vardas tame speech bubble dalyke, nėra reklama. Tai draugiškas palaikymas.

3.4. Lunalight nereikia, kad ją kas nors reklamuotų. Nei už pinigus, nei draugiškai. Dėkui. 

4. KONKURSAI.

4.1. Tikimybė, jog tokia skiltis atsiras blog'e darosi vis realesnė. Greičiausiai pirmą konkursą bandysiu paleisti į apyvartą spalį.

4.2. Prizai - kol kas slapatis. Bet - Jums patiks (tegul tik pabando nepatikti. Apsiverksiu ir nebedraugausiu).

4.3. Nugalėtojų išrinkimo sistema - kol kas slapatis. Tiksliau, aš pati jos kol kas dar nesuprantu ^^"

4.4. Visi laiko terminai - nenustayti, ar nebus konkrečiai ribojami :P Kad Jums, bičiuliai, ilgesnis laukimas būtų :))

Rodos tiek. Pasiplojam visi kas ištvėrė ir viską perskaitė ^^ Didžiuojuosi Jumis :D

P.S. Bet pasisveikinimo ceremonija vis tiek reikalinga - dėkui besilankančioms čia kai manęs nėra anapus ekrano ir net šioje realybėje :)) Dėkui už augančią peržiūrų statistiką ir sekėjų skaičiuką ^^ You all Rock (like a hurricane) ;)

Soundtrack: Vytautas Kernagis - Tamošiaus Bekepurio Piršlybos // Rudenį trumpėja dienos, Bet ilgesnės daros naktys

Hau, bičiuliai :)) Part II.

I am back. Iš dalies. Toks lavonėlis jaučiuosi po pirmosios savo studentiškos rugsėjo pirmosios. Kai pagalvoji nelabai ir turėjau poilsio per pastarąsias dvi savaites su kapeikomis. O dabar pajutau tokį begalinį, nuoširdų nuovargį. Bet norėjosi čia apsireikšti. Kažkaip.. Kai atsakai į žinutes (asmenines :P ) SP, net facebuke (kur kvietimų draugauti netikėtai daug prisiveisė) apsižiūri, neužeiti į blog'ą būtų Lunos tapatybės laužymas. Nors ji ir taip sulaužyta. Turiu omenyje, jog nuo liepos ja pati beveik nesirūpinau. Ir... Penktadienį vėl išvažiuoju dešimčiai dienų :D Teisingai sakė man kolegos, jog susidėjus su tuo darbo vadovu ramybės nebebus. Maniau, tai tik grasinimas, bet panašu, kad jis pildosi :D Nieko. Iš esmės man tai patinka. Šeštadienį grįžti, sekmadienį jau kitur leki, bet iškrovos dienos neišvengiamos. Malonios iškrovos. ^^

Kažką dar norėjau.. Ir aišku nebepamenu. Siaubas. Manau, jog tokie trumpi įrašai apie nieką visiškai nenaudingi ir jų autoriai turėtų turėti gėdos jų neskelbti, bet tebūnie.. Paturėsiu ir aš savo blog'e juodą dėmelę. 

Palinkėkit saldžių sapnų. Dar išdrįsiu nusivilkti iki dušo (kurio neįkainojamą vertę jau tikrai suvokiau! Juk dvi savaites galvą ploviau kriauklėj.. Jei laiko turėjau :/ Buvo nejauku kai vadovas kažkurį vakarą padėkojo visoms merginoms, jog visada yra labai gražios ir tuo džiugina vyrus (saaad Pikachu) ) ir tada jau bus labanaktukas. Taip. Dabar 19.57. Bet užmigti dar duše galiu :D 

P.S. Sėkmingų naujų mokslo metų besimokantiems ir įkvėpainčio rudens dirbantiems ;)

P. P. S. Labai dėkui už beveik 300 blog'o peržiūrų per tą laiką, kai jame ničnieko naujo nevyko :)) Kiek kraupoka būti taip stebimai, bet ir savotiškai žvaigždiškai malonu :D

Soundtrack: Aistė Smilgevičiūtė ir "Skylė" - Kazokai // Kaip man ir tau jiems trūksta meilės Ir meilės nieks negali mums duoti, Nes mes patys ir esam ta meilė, Tik padalinta į dvi lytis

Makalynė: papildymai

Visai šauniai nutiko, jog į krūvą susidėjo poreikis papildyti tris ankstesnius sąrašo tipo (ar kaip tai pavadinti) įrašus. 

Visų pirma - tiek aš, tiek Liamba visiškai susimovėm. Nė viena, pirmą kartą kalbėdamos apie blondinus vyriškius, neprisiminėm paties Kurt'o Cobain!!! >.< ir žemėliau esančiame įraše lygiai taip pat asiliškai jį pamiršau. O tikrai žinojau, jog du bičeliai turi būti, ne tik Heath...

Antra. Little Things sąrašiukas. Pamenat, vis parašydavau smulkmenyčių, kurios nūrią dieną pašviesina. Taigi-vaigi, jų pagausėjo :)) Turiu pripažinti, jog yra ir čia yra tokių dalykų, kurie turėjo būti kokiu aštuntu numeriu įrašyti... O būtent: 

53. Gyvūnų nosys. Jei normalus žmogus pamatęs šunį kaso jam ausį, ar glosto galvą, man labiausiai knieti pačiupinėti jo nosį. Karvės, arkliai (žirgai), ypatingai kiaulės - kaip man patinka delną priglausti prie jų .. hm .. nosių. Turbūt labiau tiktų sakyti snukių, bet jei pro tą daiktą kvėpuojama, vadinasi tai yra nosis ir nieko nežinau :P

54. Maudynės ežere naktį, o ypatingai jei dar ir rūkas, ar tai migla, apsitraukę ant jo. Tokį fokusą esu dariusi du kartus gyvenime, bet buvo labai labai magiška. 

55. M. K. Čiurlionio paveikslai. Ypač juose jaučiamas kažkoks skrydis ar tiesiog lengvumas. 

56. Laikyti karštą arbatos puoduką tarp megztinio rankovėmis aptrauktų delnų - tada juos kutena ir megztinis, ir puoduko karštis, kuris per megztinį virsta šiluma :DD na.. supratot ką aš čia, jo? :))

Ir trečia - neseniai sulaukiau kvietimo apžiūrėti panelės Braškinė galeriją. Mat ten yra derinys plika galva. Nors ir galerijos gale, iš link'o pavadinimo matosi, jog derinys kurtas tą pačią dieną, kai parašyta žinutė, tačiau vis dėlto jau matote tą derinį deešinėje. Rūbeliai patys papraščiausi, nors ši suknelė tikrai retai naudojama ir ypač tokios spalvos. Tiksliau bent jau man visos tos rytietiškos suknios keistai atrodo profiliuose, būdami kitokios spalvos nei parodyti parduotuvėje :D Kaip ir Disney princesių suknelės. Pastebėjot tai? Bet grįžtam prie derinio. Kaip jau sakiau jis visai paprastutis, tačiau puikiai atskleidžia skustos galvos įtaką bendram vaizdui - jis tampa dramatiškas. Nemanot? Bent jau aš staigiai mintyse sumečiau filmo vertą istoriją (o gal ir esu mačiusi tokį filmą, kurį pasąmonė prisiminė), apie kokios nors Kinijos princesę, kuri pavargo nuo rūmų prabangos ir to kaip kontroliuojamas jos gyvenimas, tad pabėgo į budistų vienuolyną. Aišku, nusiskuto ir gyveno vienuolišką gyvenimą, ieškodama vidinės ramybės ir gyvenimo pašaukimo, kol nebuvo grąžinta į rūmus. Dar aiškiau, jog tame vienuolyne ji įsimylėjo kokį nors gražiaakį vienuolį, bet čia jau nebesusiję. :D 

Jo.. Vėl mano lankos plačios kaip vandenynas. Kadangi papildymų tiek, gal jau ir atsisveikinu. Dabar jau tikrai iki rugsėjo. Po kelių valandų išvažiuoju į panašią darbo stovyklą, kokioje praleidau liepą ir pirmą rugpjūčio savaitę :)) Pasismaginkit prieš mokyklą, studijas ar tiesiog rudenio sezoną ;)

Soundtrack: Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė - Klajūnė // Kai per dangų vėjai trankos <...> Į rankas nusileidžia maldos

Šis bei tas: telefono fuotkės

Jeckau-peckau, kokios jūs fainos - vakar blog'o peržiūrų statistika šovė į viršų nuo vidutiniškai 25 iki 60 per dieną :DD Nerealu :mmm: O dabar pagaliau sumąsčiau išsitraukti nuotraukas iš telefono.. kada ten.. Dar prieš Megadeth koncertą žadėjau juokingą dantų pastą pademonstruoti, tai reiškiasi - birželio viduryje :D sąžiningai aš pažadus vykdau, nieko neprikiši :DD 

Taigi, namų eksponatas Nr. 1 - poetiškoji dantų pasta. Nežinau iš kur mamukas ją ištraukė, bet jūs tik balsiai perskaitykite: day and night. Fresh and bright. Beauty white. - koks ritmas! Koks nepamirštamai malonus ausiai sąskambis. Tiesiog.. 10 balų :DD 

Ne, nu, Jurka.. Nei skonio, nei klausos... Pasenai.

Namų eksponatas Nr. 2 - arbata pavadinimu "Princessa Gita" (kol kompiuteriu surinkčiau tuos du žodžius kirilica - pražilčiau, tad persiprašau visų, kuriuos tai gali įžeisti). Vėl gi - mamos atradimas. Iš kur ji traukia tokius šposus? Šiauliai turbūt tikrai stebuklų miestas :) Bet man juokingiausia tai, jog jaunystėje mamos vardą trumpindavo į... Gitą xDD 

Nebepamenu, ar žadėjau, ar ne, bet iš begalinio džiaugsmo po nerealiai pasisekusio Megadeth koncerto, buvau pasiryžusi pasimaivyti šiek tiek. Bet maivytis ir girtis juk niekada nevėlu :P

Na, ir paskutinis šios dienos vaizdelis būtų iš paskutinės kelionės - klajonės. Nors truputį pakopijuojant Robin Williams'ą.. na, gal jis nesupyks ^^

Tiek mano photo-mobilaus-baisios-kokybės meno. Iki kitų susitikimų.. Nors abejoju, ar dar bus tokių :DD Ta prasme - mobilaus, ar pan. foto reportažų :P

Soundtrack: The Doors - People Are Strange // Faces look ugly when you're alone 

Šis bei tas, bet apie SP :D - feisbukas

Gerai, kad jau pradėjau pildyti blog'ą, tai paminėsiu dar vieną smulkmeną. O tai rugsėjį vėl ją pamiršiu. 

Luna išpindėjo ir susikūrė nuosavą veidaknygės anketą, o tam, žinoma, reikėjo ir atskiro e-mail'o. Nuolat yra žmogelių, kuriems reikia manęs fb drauguose, nors aš ten nesilankau (tik pasveikinti su gimtadieniu tų, kurių telefono numerių neturiu) ir juo labiau nekeliu kokių nors nuotraukų, ar ką dar ten galima veikti.. Tingiu. Užtenka man ir taip prie kompo sėdėjimo. Šiaip manoji politika feisbuke būdavo priimti į draugus tik tikrai pažįstamus žmogus, ir geriau tuos, kuriuos mačiau gyvai per paskutinius tris metus.. Bet su Luna - velniop. Priimu visas kviečiančias. Tik baksnoti nepradėkit :D Šiaip nemanau, jog bus kokio nors veiksmo tame puslapyje be draugų priėminėjimo (sunkus žodis ir nesuprantu, ar taisyklingai parašiau. Tad atsiprašau, jei ne).. Dabar toptelėjo mintis sudėti visas spintoje esančias aprangas :DD Genijus aš, žinau. Kas nepagavot mano ironijos, patikslinu, jog tikrai nekelsiu 286 nuotraukų į fb :)) 

Tiesa, svarbiausio taip ir nepaminėjau. Vadinasi Luna ten - Sp Lunalight. 

Rodos, tiek žinių šia (be galo "įdomia" ir "svarbia") tema. 

Soundtrack: Aistė Smilgevičiūtė ir "Skylė" - Priesaika // Ar ne lietuviškai paukščiai čia suokia?

Nu, užvakar nusipirkau albumą "Broliai", tad tik jo dabar ir klausau :D nesitikėkit, jokio kito soundtrack'o šiom dienom :P

Šis bei tas: paistalai apie grožį, blondinus ir liūtus

Žinote, per tą mėnesį "dirbant" begaliniai daug visko išmokau. Tas begaliniškumas kyla iš to, jog kalbu ne tik apie profesinius įgūdžius (jų vis tiek dar nesijaučiu turinti).Visi tie pietų pokalbiai po obelimis, per vakarienę kambaryje su senoviška krosnimi ir papraščiausias stebėjimas aplink esančių žmonių. Kai ką naujo sužinojau ir apie save. Tik sunkoka išdėstyti rišliai, tad dabar peršoku truputį kitur. 

Heath Ledger

Prie seno seno pokalbio su Liamba apie .. ilgaplaukius vaikinus, manau. Esmė ta, jog ji pareiškė, jog blondinai ilgaplaukiai nėra gražūs, o vat tamsūs - visi nam-nam vyrukai. Aišku, ji ne taip išsireiškė, bet mano žodynas toks. Pasišiaušiau, kad ir blondinų gražių yra (juk pati blondinė, dah). Mano pateikti pavyzdžiai Liambos buvo atmesti. Liko tik vienas, kurio ji negalėjo pagooglinti - mano kolega. Perkrikštytas į Liūtą. 

Bet tąkart pamiršau jai paminėti patį Heath'ą Ledger'į!!! Nesuprantu kaip tai nutiko. Buvo mano mylimiausias aktorius po Karibų piratų dueto. Kai mirė geriausia draugė net ėjo pas mane su tikslu pažiūrėti, ar viskas gerai. Žodžiu, jo geriau nekritikuoti prie manęs. Arba daryti tai laaaabai atsargiai. 

Abi šios pastraipos susiriša tame, jog "darbe" supratau, jog mano supratimas apie grožį, ypač išorinį ir dar ypačiau vyriokų, yra visiškai iškreiptas. Iškreiptas ta prasme, jog jei vaikinas atitinka tris "svajonių jaunikio" kriterijus, tai man jis ir yra gražus visame kame. Nesvarbu, jog veidelis kaip mirštančio babuino snukutis, o pilvas alaus statinaitę primena. Tada jau nebelabai pastebiu tokias smulkmenas. O tie trys punktai būtų:

• ilgi plaukai (tai kai atspėjot, ane? Sakiau, kad visos mes truputį raganos :D )
• kažkoks gebėjimas kažkiek kažkuo pagroti, ar pabarškinti pataikant į ritmą (priešingai nei aš) - turbūt dėl to visi Liambai tąkart išvardinti veikėjai buvo muzikantai O.o
• turėjimas gyvenime veiklą/hobį/darbą/sritį, kuria labai domėtųsi ir mylėtų. Galima tatai įvardinti ir didingiau - turėjimas gyvenime tikslą/misiją/pašaukimą kažką daryti. Žodžiu - irgi priešingai nei aš, kuri belekaip bijo užaugti...

P.S. Humoro jausmas savaime suprantamas dalykas.

Tiesiog turiu principų, dėl kurių kartais sunku su manimi susikalbėti. Ar suprasti teisingai. Čia tarsi perspėjimas dėl to - kartais neverta man ko nors įrodinėti, ar bandyti įteikti. Todėl kokio nors Ronaldo net nepastebėčiau gatvėje. Jį apsiupę žurnalistai tik trukdytų ramiai praeiti. Susinervinčiau nesusimąstydama, jog už 20 metrų kažkieno (tiksliau - kelių šimtų tūkstančių kažkienų) svajonių princas.

Žodžiu. Viską užbaikim weheartit išmintimi ir bus demokratija: 

Ne. Viską užbaikim laimingo gimtadienio palinkėjimu dviejų iš eilės blog'o įrašų veikėjui - Liūtui :D

Soundtrack: Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė - Nebelauki Manęs // Nebelauki manęs, nebelauki daugiau, mylimoji - Jau ne man šilas oš ir pavasarį paukščiai dainuos

Hau, bičiuliai ^^

Nežinau kiek čia dar yra gyvų, bet kad statistika ūgtelėjusi akivaizdu ir tai man be galo malonu :)) ir sekančių blog'ą daugiau - neįtikėtina tiesiog. Jūs tikrai nuostabios, mielosios ^^ Kelias dienas (iki šeštadienio) praleisiu dar namie, o po to vėl šiaušiu darbuotis, tad nusprendžiau kiek pamankštinti pirštus ir aptarti tą mėnesį, kuris jau pralėkė :) Ką dirbau ir kur atostogavau gal nepasakosiu.. Daug čia visko būtų ir šiaip.. nenoriu būti identifikuota :P Tačiau išmąsčiau kitą būdą kaip galima nustatyti, ar laikas buvo praleistas gerai, ar ne :)) Pagal savo Little Things sąrašiuką :D Juk jei dauguma jo punktų buvo "įvykdyti" vadinasi laikas praleistas gerai, ar tiesą sakau? :) Tad pažiūrėkim ir pakomentuokim :))

4. valgyti balkone ar bent lauke - turėjau garbės ir malonumo visą "darbo" mėnesį pietauti lauke po obelimis (nesvarbu, kad vienas obuolys kėsinosi į kolegės sveikatą užkrisdamas jai ant galvos) su nuostabia kompanija :P
5. mėnulis (cha.. šito tai nesitikėjot, ane? :DDD ) - tą mėnesį turėjau ir nuostabią tradiciją valytis dantis (dantis valėmės lauke, nes viduje nebuvo vandens. Žodžiu..) žiūrėdama į mėnulį.. Niekada prieš tai gyvenime nesekiau taip jo fazių ir kaitos KIEKVIENĄ vakarą :)
6. klausytis kažkur koridoriuje ar už lango grojančios gitaros - čia tai magija buvo nereali.. Vienam vaikinui "darbe" tėveliai atvežė gitarą antrą savaitę. Ir kai pirmą kartą išgirdau jį grojant.. Kaip tik ir sėdėjau tokioje laiptų aikštelėje.. Sustingau tiesiog iš džiaugsmo :)) 
7. savijauta ką tik po dušo - oooo, taip. "Darbas" buvo itin purvinas (tiesiogine to žodžio prasme), tad ir dušas itin malonus :))

8. naktis arba rytas Vilniaus senamiestyje - ne senamiestyje, bet panaktinėti po Vilnių pirmą savaitgalį spėjau, kai buvau grįžusi ten dienai :D
9. klausytis Miglės ir Gytės blevyzgų - po "darbo" jau kitą dieną skridom su sesėm (tai ir yra Gytė ir Miglė) pas emigrantą tėtuką, tad visą savaitę klausiausi jų nuolatinių pezėjimų ^^
11. pagirti tau patinkantį vaikiną (taip visiškai nekaltai ir nieko 'nepritempiant. tiesiog todėl, kad jis tikrai to nusipelnė) - tai žinoma. Juk visą tą mėnesį "dirbau" su pačiu Liūtu (žiūrėti liepos mėnesio įrašą "Du viename: trečiadieniai ir sapnai" :) ), o tą šmikį kas pusvalandį už ką nors galima pagirti  ^^
13. kaip vienas kolega ima švilpauti arba niūniuoti užsitęsus tylai - tai čia apie tą patį Liūtą. Per tą mėnesį išaiškėjo įdomus dalykas. Pasirodo jis ne švilpauja ir ne niūnuoja - jis tiesiog pradeda dainuoti :DDD matyt, kuklindavosi seniau :D 
14. laikyti delne varlę arba rupūžę ir jausti jos kojeles - ūūūūū, jaaaa ^ ^^ Varlių tai pakankamiau nei pakankamai buvo aplink. Pati būčiau kaip varlė atrodžiusi, jei būčiau paskui kiekvieną šokinėjusi ir gaudžiusi :D  

15. per radiją ar atliekamą gatvės muzikantų išgirsti mėgstamą dainą  - tą vakarą kai į "darbą" buvo pristatyta gitara, žinoma, surengtas koncertas. Ir... tiesiog apsiverkiau nuo kai kurių Liūto atliktų dainų (nors gitara net ne jo buvo :D ), tokios jos man mielos, artimos ir mylimos :) 

16. pamiršti kas ir kur esi (ypač koncertuose) - per tą laiką spėjau pabūvoti festivalyje Velnio Akmuo ir Red Hot Chili Peppers koncertuose :) Per Anathemos pasirodymą VA šis triukas (išnykti) pavyko :)) 

21. greitai, be minčių užmigti po sunkaus darbo - tikrai taip. Dirbom tikrai fiziškai sunkiai (kai kuriom dienom), tai dar iki vakarienės sugebėdavau savo kamputyje susirangyti ir pasnausti (man atrodo Liūtui tatai baisiai juokinga atrodė. Juk girdėjau kaip šypseną ar juoką tramdo klausdmas, ar pažadinti kai vakarienė bus ir panašiai. Tad - ha-ha). 

23. vietų, kuriose yra scena, atmosfera. galiu valandų valandas laukti koncerto, jei tik matau visas tas konstrukcijas :) ir pačius žmones, susirinkusius į tos pačios grupės, kurią ir tu mėgsti, koncertą "tyrinėti" ^^ - Anathema ir RHCP :)))))
26. dovanų pirkimas - čia turbūt galima užskaityti lauktuvių pirkimą po kelionės pas tėtuką. Ai, dar mamuko gimtadienis buvo. Vėl dovanojau knygą... Nėra buvę metų, kad jai nepadovanočiau knygos .. : /
27. muzikantų rankos - caip caip caip. "Darbe". Du muzikantai, su laaaabai gražiom rankom :))
29. žemi vyriški balsai - kai vakare labai ilgai vakarodavom, o ryte keldavomės kaip visada aštuntą, vyrukai taaaip pakimę būdavo, bet taaaip gražiai tada skambėdavo jų balsas... Net nesinorėdavo, kad atkimtų :D
30. bosinės gitaros skambesys - Flea - prisiminiau, kodėl apskritai pradėjau Pepperių klausytis :))

31. kalbėti lietuviškai užsienyje ir žinoti, jog greičiausiai niekas nieko nesupranta ^^ - ja. Bet ... Velnias. Daug tų lietuvių Norvegijoj. Per daug.. Net nejauku buvo :D
33. ilgi vaikinų plaukai :)) - :)) "darbe" buvo... trys ilgaplaukiai. Tiek mažai? Tikrai tik tiek pamenu :D 
35. kai po ilgo šikimo ir nepasitikėjimo dėl darbo, kurį padarei, sulauki gero ar labai gero įvertinimo :) - kažkaip netyčia pasisekė :) 
36. nubusti ir pamatyti, jog turi dar laiko pamiegoti - ooo taip. Pastoviai naktimis keldavausi manydama, jog jau pramigau :D
37. dyyyyydeli šunys :)) - vieną mačiau. Nors apie mus trynėsi tokia takso ir kiemsargio hibridė. 
38. NEUŽMIRŠTUOLĖS - čia pirmoje vietoje turėjo būti. nesuprantu kaip galėjau pamiršti. nuostabiausios gėlės tarp visų rožių ir orchidėjų ^^ - BUVO :D tokios mažulytės, tarsi pamiršusios nužydėti. Tame pačiame sode, kuriame pietaudavom :))
39. vartyti senus tikrus gerus nuotraukų ALBUMUS. keista kaip atrodo šimtąjį kartą vartomome albume gali rasti naują nuotrauką, kurios tarsi nepastebėdavai anksčiau :) - neturėjau ką veikti be interneto Vilniuje, tad užsiėmiau nuotraukų albumų žiūrėjimu :)) 
41. kvepianti duona parduotuvėje. visada pauostau prieš pirkdama :D - uostydavau duoną prieš ją valgydama, tad čia irgi skaitosi :P 
42. susidaryti darbų arba pirkinių sąrašą ir palaipsniui jį išbraukyti ^^ - pirkinių sąrašą geeeerą teko apipirkti. Žinot, visiems darbininkams maistą.. Smagu buvo :D 
43. kaip nuplėšus tą permatomą š nuo žolelių arbatos pakuotės aplinkui pasklinda mėtų kvapas - taip taip. Kadangi žolelių arbatas pati pirkau visiems darbininkams, tai ir nuplėšinėti pakuotes mano privilegija buvo :DD 
47. Vėjyje išdžiuvę rūbai :)) - kvepia visai kitaip, nemanot? - nepamenu ar kvėpėjo, bet džiovinau rankšluosius ir rūbus lauke :)
51. Dainos prie laužo - žvakė gal ne laužas, bet buvo taip pat mistiška ir romantiška. Tik gaila Liūtui tą vakarą kažkaip nelindo dainos į galvą, vis nežinojo ką dar pagroti, o pirmą vakarą nei prašyti nei skatinti nereikėjo :) 

Kai skaičiavau prieš tai buvo 30 dalykų iš 52 įgyvendintų - tad visai neblogai :)) Tingiu perskaičiuoti, tad tarkim taip ir yra. Iš tikrųjų tai negalėjau tikėtis geriau praleisti laiką. Ir nedariau to. Nesitikėjau nieko gero, tad dabar turiu krūvą gražių prisiminimų ir kelis itin mielus sapnus, kurie (turiu įtarimą) gali išsipildyti. :P Nesistebėkit, juk jau sakiau, jog visos moteros raganos :D 

Štai toks visiškai keistas ir ne toks, kokio tikėjotės, bus mano pasakojimas apie liepos "darbą" (dedu kabutes, nes tai buvo labai malonus bei mielas man darbas) ir trumputes atostogas pas tetį :)

Soundtrack: Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė - Minutė Prieš // .. grįšiu gyvas - gal kiek per sunkus